Klimato paslaptis: X faktorius keičia Žemės ateitį!

Katastrofiški klimato reiškiniai, vis dažniau sukrečiantys mūsų planetą, tampa vis intensyvesni ir destruktyvesni. Daugelis mokslininkų tai sieja su visuotiniu atšilimu.
Tačiau ką daryti, jei nepastebime vienos, daug pavojingesnės šių kataklizmų priežasties? Neseniai vienoje iš mūsų savaitinių apžvalgų kalbėjome apie paslaptingąjį X faktorių, kuris ilgą laiką buvo nepastebimas dabartiniuose klimato modeliuose, tačiau gali būti esminis vykstančių įvykių elementas.
Šiame vaizdo įraše aptarsime lapkričio 27-gruodžio 3 d. įvykusias stichines nelaimes, taip pat atskleisime, kas slypi už šio paslaptingojo faktoriaus X ir kokią įtaką jis daro gilėjančiai klimato krizei.
Nuo lapkričio 29 d. JAV šiaurės rytus ir vidurio vakarus užklupo smarki sniego audra. Kelias dienas kritęs sniegas ir galingi vėjo gūsiai sukėlė plataus masto eismo sutrikimus, transporto katastrofas ir elektros energijos tiekimo sutrikimus. Šie neįprasti žiemos orai paveikė ir Kanados Ontarijo provinciją, kur vietomis iškrito 140 cm sniego. Rimta padėtis susiklostė Malaizijoje ir Tailande: šiaurės rytų musono sukeltos liūtys sukėlė potvynius, per kuriuos žuvo mažiausiai 7 žmonės. Malaizijoje buvo evakuota 144 000 žmonių, o Tailande tūkstančiai namų atsidūrė po vandeniu, daugelis iki pat stogo lygio.
Gruodžio 1 d. Velse, Jungtinėje Karalystėje, Merthyr Tydwil apskrityje įvyko didelis incidentas, kai dėl daugiau kaip 6 metrų skersmens ir iki 15 metrų gylio grunto įgriuvos teko evakuoti 30 namų.
Lapkričio 27 d. Ugandos Bulambulio apygardoje įvyko tragiška nuošliauža, apėmusi penkis kaimus. Dėl to buvo sugriauta dešimtys namų, o žemė ir akmenys užgriuvo didžiulį maždaug 20 hektarų plotą. Naujausiais duomenimis, žuvo mažiausiai 28 žmonės, o daugiau kaip 100 dingo be žinios.
Bolivijoje katastrofiškų liūčių aukų skaičius kasdien vis didėja. Lapkričio 29 d. La Paso mieste dėl smarkios liūties išsiliejo upė ir užtvindė gatves mieste, kuris vis dar atsigauna po ankstesnių potvynių, kilusių vos prieš savaitę.
Gruodžio 1 d. galingos audros smogė Brazilijos Rio Grande do Sul valstijai, paveikdamos 35 savivaldybes ir palikdamos daugiau kaip 3 mln. žmonių be elektros energijos.
Uraganai, neįprasti krituliai ir potvyniai siejami su pastaraisiais metais smarkiai pakilusia vandenynų ir atmosferos temperatūra.
Mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad gilieji vandenyno sluoksniai šyla dešimtis kartų greičiau nei viršutiniai. Tam reikia milžiniško energijos kiekio, tačiau iš kur vandenyno dugne atsiranda toks šilumos kiekis?
Vyriausiasis NASA klimatologas pažymėjo, kad yra naujų duomenų, rodančių nežinomą veiksnį, kuris labai sustiprina planetos šilimo procesą. Anksčiau manyta, kad šilumos srautas iš Žemės gelmių yra nereikšmingas, tačiau dabar mokslininkai svarsto hipotezes, kokie geologiniai procesai daro didelę įtaką klimatui. Vandenynų dugne užfiksuota daugiau kaip 10 milijonų geologinių objektų, tokių kaip ugnikalniai, lūžiai ir hidroterminės versmės, o jų aktyvumas pastaraisiais metais labai padidėjo. Panaši situacija stebima ir planetos paviršiuje: daugėja žemės drebėjimų šalia ugnikalnių, o išsiveržimai įvyksta staiga, be išankstinių ženklų.
Magminis aktyvumas, susijęs su karštesnės ir skystesnės magmos kilimu, slypi už paslaptingojo X faktoriaus, kuris įkaitina vandenynus iš apačios ir taip sustiprina klimato katastrofas.
Vandenynų užterštumas plastiku dar labiau apsunkina šią padėtį, nes keičiasi vandens šiluminis laidumas ir jo gebėjimas išskirti perteklinę šilumą į atmosferą ir kosmosą. Jei vandenynų vėsinimo funkcija nebus atkurta, katastrofų mastas gali pasiekti kritinį lygį, keliantį grėsmę gyvybei Žemėje.
Vis dėlto šios problemos sprendimas egzistuoja - atmosferinio vandens generatoriai. Šiuo metu šie įrenginiai kai kuriose šalyse naudojami gėlo vandens gamybai, tačiau masinis jų diegimas galėtų padėti išvalyti pasaulio vandenynus nuo plastiko ir atkurti jo, kaip planetos „natūralaus oro kondicionieriaus“, funkciją. Tai gerokai sumažintų atmosferos temperatūrą ir drėgmę, o per kelerius metus stabilizuotų klimatą. Tuo tarpu mokslininkai galės sutelkti dėmesį į kylančios planetos vidaus temperatūros problemos sprendimą ir ieškoti būdų šiam procesui neutralizuoti.