Jų gyvenimai pasikeitė per AKIMIRKĄ: prabudo ugnikalnis!

Praėjusią savaitę seisminis aktyvumas planetoje smarkiai padidėjo, o ugnikalnių elgesys išsiveržimų metu nustebino ir sukėlė nerimą mokslininkams. Šiandien savaitės klimato apžvalgoje aptarsime šių nerimą keliančių įvykių, įvykusių 2024 m. lapkričio 6-12 d., priežastis.

Lapkričio 6 d. galingas uraganas „Rafaelis“ smogė Kubai, sugadindamas elektros tinklus ir palikdamas daugiau kaip 10 mln. žmonių be elektros. Tą pačią dieną Kalifornijoje (JAV) prasidėjo „Kalnų“ gaisras: dėl stipraus vėjo ugnis greitai išplito į daugiau kaip 8300 hektarų plotą, sunaikino 134 pastatus ir sužeidė penkis žmones.

Tuo tarpu žiemos audra Kolorade ir Naujojoje Meksikoje atnešė ankstyvą rekordinį sniego kiekį. Pavyzdžiui, Denveryje iškrito beveik pusė metro sniego - tai didžiausias lapkričio mėnesio sniego kiekis per 40 metų.

Kamčiatkoje nuo lapkričio 7 d. per 24 valandas Šivelučo ugnikalnis išsiveržė tris kartus ir uždengė Ust Kamčiatską pelenais. Mokslininkai buvo nustebę, nes išsiveržimo nelydėjo būdingas seisminis aktyvumas.

Lapkričio 11 d. Kolumbijoje esantis Los Burridos purvo ugnikalnis išmetė pelenų, purvo ir ugnies, dėl to 8 žmonės apsinuodijo dūmais ir dujomis.

Indonezijoje Levotobi Laki Laki ugnikalnis ir toliau kelia grėsmę aplinkinėms vietovėms. Vieno iš jo išsiveržimų metu pelenai pakilo į 16,7 km aukštį.
Lapkričio 3 d. įvykęs išsiveržimas sukėlė ekspertų nerimą dėl savo netipiškumo. Išsiveržimas buvo sprogstamasis, o tai šiam ugnikalniui nebūdinga, ir labai galingas. Sprogimo metu įkaitusios uolienos nuskriejo iki 7 km nuo ugnikalnio ir paliko didžiulius iki 15 m skersmens kraterius.

Taigi kodėl didėja ugnikalnių aktyvumas, o išsiveržimus darosi sunku nuspėti? Paprastai išsiveržimai įvyksta, kai magma išsiveržia iš po ugnikalniu esančio rezervuaro, vadinamo magmos kamera, kur ji buvo nuo ankstesnio išsiveržimo. Tačiau dabar mokslininkai fiksuoja kai ką neįprasto - magma pradėjo kilti tiesiai iš Žemės gelmių. Jos sudėtis kitokia, o jai iškelti iš tokio gylio ir esant tokiam slėgiui reikia milžiniškos papildomos energijos.
Tyrimai rodo, kad išorinė kosminė jėga į vidinį Žemės branduolį nukreipia didelį kiekį energijos, kuri vėliau virsta šiluma ir įkaitina mantiją. Dėl šio įkaitimo magma tampa karštesnė ir skystesnė. Planetos sukimosi pagreitis didina išcentrinę jėgą, kuri padeda magmai kilti iš gelmių į paviršių. Slėgis kylančioje magmoje sumažėja, todėl smarkiai išsiskiria ištirpusios dujos. Dėl to magma išsiplečia ir „užverda“ kaip narų kraujas sparčiai kylant.
Tokia magma greičiau ardo Žemės plutą ir beveik nekliudoma iškyla į paviršių.

Šie procesai paaiškina staigius ir nenuspėjamus išsiveržimus, kaip Šivelučo atveju ir vis dažniau pasitaikančius galingus sprogimus. Mokslininkai įspėja, kad planetoje vyksta pražūtingi vidiniai pokyčiai, kurie cikliškai kartojasi kas 12 000 metų ir kelia rimtą pavojų visai gyvybei.

Norėdama kovoti su šiomis grėsmėmis, pasaulio bendruomenė turi skubiai suvienyti mokslininkų pastangas ir nuo žodžių pereiti prie veiksmų. Tik taip galėsime susidoroti su artėjančiomis katastrofomis.